KAUNO LOPŠELIS - DARŽELIS "GANDRIUKAS"

2021 m. Sveikatingumo projektas "Gandriukai - sveikatukai"

2021 m. Sveikatingumo projektas „Gandriukai - sveikatukai“.

Tema "Mokomės ir kuriame drauge skaičių šalyje"

Kiekvienais metais, tradiciškai mokytojos Rima, Rasa, Bronė ir Asta, bendradarbiaudamos su Kauno m. V. Kudirkos viešosios bibliotekos Eigulių padaliniu, įstaigoje organizuoja sveikatingumo projektą „Gandriukai-sveikatukai“. Šių metų projektas tema „MOKOMĖS IR KURIAME DRAUGE SKAIČIŲ ŠALYJE“ vyko 2021 m. spalio mėn. 04-18 dienomis. Įgyvendinant STEAM ir telkiant bendruomenę netradiciniais metodais ir netradicinėse aplinkose – sportinių veiklų metų, gamtoje, įvairiose grupių ir darželio erdvėse, taikant informacines technologijas, buvo ugdomos vaikų pažintinės galios, vaikų teigiamas požiūris į mokymąsi kuriant, stiprėjo mokymosi motyvacija.

  • 01
  • 02
  • 03
  • 04
  • 05
  • 06
  • 07
  • 08
  • 09
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31

......................................................................................................................

Ugdydamos tinkamą vaikų požiūrį į ekologijos svarbą, sutelkdamos įstaigos bendruomenę kūrybiniams darbams sveikatingumo projekto „Gandriukai - sveikatukai“ tema „Mokomės ir kuriame drauge skaičių šalyje“ iniciatorės organizavo mokytojų, specialistų kartu su vaikais sukurtų priemonių iš antrinių žaliavų bei gamtinės medžiagos parodą „LINKSMIEJI SKAIČIAI“. Paroda vyko ne tik įstaigoje, bet ir Kauno m. V. Kudirkos viešosios bibliotekos Eigulių padalinyje.

  • 32
  • 34
  • 39
  • 41
  • 42
  • 43
  • 44
  • 45
  • 46
  • 47
  • 48
  • 49
  • 50
  • 51
  • 52
  • 53
  • 54
  • 55
  • 56
  • 57
  • 58
  • 59
  • 60
  • 61
  • 62
  • 63
  • 64
  • 65
  • 66
  • 67
  • 68
  • 69
  • 70
  • 71
  • 72

........................................................................................................................

Vaikas turi prigimtinį poreikį judėti ir sportuoti. Aktyviai veikdamas jis įgyja patirties, pažįsta savo kūno galias, jo judėjimo principus, tobulėja atskirų kūno dalių koordinacija. Sportuojant atsiranda didžiulės galimybės ne tik fiziškai tobulėti, bet ir ugdytis pažintines galias, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti.

Sveikatingumo projekto „Gandriukai - sveikatukai“ tema „Mokomės ir kuriame drauge skaičių šalyje“ metu meninio ugdymo mokytojos Justinos Rahimovos organizuotoje sportinėje pramogoje „SKAIČIŲ LENKTYNĖS“ buvo skatinamas ne tik vaikų fizinis aktyvumas, bet įtvirtinti skaičiavimo, skaičių pažinimo įgūdžiai.

  • 72
  • 73
  • 74
  • 75
  • 76
  • 77
  • 78
  • 79
  • 80
  • 81
  • 82
  • 83
  • 84
  • 85
  • 86
  • 87
  • 88

„Genelių“ priešmokyklinės grupės vaikai su mokytojomis lankėsi Kauno m. V. Kudirkos viešosios bibliotekos Eigulių padalinyje pagal sveikatingumą projektą „Gandriukai - sveikatukai‘. Ugdytiniai apžiūrėjo naujausias knygeles, galėjo palyginti pagal dydį pačią mažiausią ir storiausią knygas. Vaikai deklamavo eilėraščius apie skaičius, išmokė bibliotekininkes linksmų skaičiuočių. Taip pat apžiūrėjo parodėlę „Linksmieji skaičiai“.

  • 89
  • 90
  • 91
  • 92
  • 93
  • 94

2021 m. tarptautinis projektas "Mano krašto pilys"

ALYTAUS LOPŠELIS-DARŽELIS „OBELĖLĖ“

Mūsų pilis yra Gedimino pilis, kuri yra Vilniuje, Lietuvos sostinėje. Ji stovi ant aukšto kalno ir iš toli matyti.

Kažkada, labai seniai, ją pastatė kunigaikštis Gediminas.

Seniai, seniai Didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Ir rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį — taurą. Ir nukovė jį ant to kalno. Buvo labai vėlu į Trakus joti, ir sustojo Šventaragio slėnyje, ir nakvojo tenai. Miegodamas jis sapnavo, kad ant kalnostovi didžiulis geležinis vilkas, o jame tarytum šimtas vilkų staugia. Kunigaikštis pabudo iš miego ir papasakojo savo žyniui, vardu Lizdeika apie tą sapną. Žynys išpranašavo, kad ant to kalno kungaikštis pastatys pilį, o garsas apie tą pilį pasklis po visą pasaulį.

ALYTAUS LOPŠELIS-DARŽELIS „VYTURĖLIS“

ANYKŠČIŲ VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ,,ŽIOGELIS“

Anykščių vaikų lopšelio-darželio ,,Kodėlčiukų“ gr. vaikai, pernai aplankė Vorutos (Šeimyniškėlių) piliakalnį ir prie jo esantį apžvalgos bokštą. Vaikai Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse susipažino su buvusios pilies maketu, pavaikščiojo po piliakalnį, susipažino su archeologų rastais radiniais, senoviniais buities reikmenimis. Išklausė istorijos, kad ant Šeimyniškėlių piliakalnio XIII a. stovėjo valstybinė, medinė pilis. Tai buvo didžiausia pilis Rytų Lietuvoje. Ji siejama su vienintele žinoma karaliaus Mindaugo pilimi Voruta, 1251m Vorutos pilyje Mindaugas apsigynė nuo Tautvilo puolimo. Kodėlčiukai piliakalnio istoriniame komplekse išbandė akies taiklumą šaudydami iš lanko. Vaikai sužinojo, kad jau keletą metų anykštėnai siekia atstatyti medinę pilį. Kol valdžios žmonės derina šį klausimą, ,,Kodėlčiukai“ patys suprojektavo ir pastatė pilį ir joje ,,apsigyveno“.

BIRŽŲ LOPŠELIS-DARŽELIS „ĄŽUOLIUKAS“

Astravo dvaras

Dvaras išsidėstęs Astrave, Širvėnos ežero pusiasalyje, Biržų rajone. Patogiai pasiekiamas iš Biržų pėsčiomis ilgiausiu pėsčiųjų tiltu Lietuvoje. Dvarą įkūrė grafai Tiškevičiai, įgiję Biržus XIX a. pradžioje. Rūmų pagrindinį įėjimą puošia dvi liūtų skulptūros. Širvėnos ežero pusiasalyje, šalia dvaro suplanuotas 18 ha parkas su įvairaus dydžio tvenkiniais ir kanalu.

Vaikai, aplankę dvarą, jį piešė ir džiaugėsi, kad tvarkoma aplinka aplink dvarą. Pasak vaikų “tuoj čia bus labai gražu“.

  • 7

Biržų pilis

Biržų bastioninė tvirtovė, pastatyta kunigaikščių Radvilų Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje, buvo viena galingiausių, svarbiausių XVI–XVII a. LDK bastioninių pilių ir viena iš nedaugelio tokio tipo pilių, išlikusių Šiaurės Rytų Europoje. Biržų tvirtovė – istorijos ir architektūros paminklas. Nuo 1989 m. kovo 9 d. Biržų krašto muziejus „Sėla“ duris atvėrė iš griuvėsių prikeltuose Biržų tvirtovės rūmuose. Tai vienas iš pagrindinių kultūrinio gyvenimo ir turizmo traukos centrų ne tik Biržų rajone, bet ir visame Lietuvos Šiaurės Rytų regione.

Vaikai, aplankę tvirtovę, sumanė „turėti pilį grupėje“ ir sukūrė Biržų pilies maketą.

Butautų dvaras (arba Pačeriaukštės dvaras)

Dvaras šiaurės Lietuvoje, Biržų rajone, Butautų kaime (13 km nuo Biržų ir vos 1,5 km nuo Latvijos sienos). Minimas nuo 1750 m. Raudonų plytų dvaro rūmai pastatyti XX a. pradžioje, yra vadinamojo „plytų stiliaus“. Po 1940 m. gaisro buvo kapitaliai remontuoti. Dvaras dabar yra privatus, tebeveikia muziejus. 2014 m. rugsėjo mėn. buvo atidaryta atnaujinta paveikslų galerija, kurioje yra per dvidešimt paveikslų.

Penki vaikai kartu su tėveliais aplankė šį dvarą. Vaikai džiaugėsi, kad galėjo pasivaikščioti po gražiai sutvarkytą aplinką, matė tvenkinius. Pasak vaikų, „dvaras visas raudonas, įdomiai sumūrytas“.

  • 9

Karpių dvaras (Joniškėlis, Pasvalio r.)

Joniškėlio( Karpių) dvaras – dvarasJoniškėlio miestelio vakariniame pakraštyje. Tai vienas stambiausių pastatų ir parko ansamblių Žiemgalos regione. Dvaro teritorijoje yra įsikūrusi Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stotis.

Dvaras minimas nuo 1684 m. Nuo XVII a. pabaigos Joniškėlio dvaras priklausė Karpiams. Gausioje Joniškėlio dvarininkų Karpių giminėje būta visokiausių žmonių. Pavyzdžiui, Ignotas Karpis (1780–1808) testamente įrašė, kad dalis dvaro pajamų būtų skiriama ligoninei ir mokyklai išlaikyti. Joniškėlio ligoninė tapo pirmąja kaimo ligonine Lietuvoje, o Narteikiuose įkurta Joniškėlio parapinė mokykla – pirmąja šio tipo mokykla Lietuvoje, kur valstiečių vaikus imta mokyti žemės ūkio pagrindų, žinias siejant su gamybine praktika tam tikrame paskirtame plote. Karpių giminėje būta ir tokių, kurie nuslėpė Igno Karpio testamento teiginį, kad jo dvarų valstiečiai, nors ir negavę žemės, paleidžiami iš baudžiavos.

Dvaro kompleksą sudarantys 20 pastatų išsidėstę 34 ha teritorijoje. Kompozicinį parko ir visos sodybos centrą sudaro XVIII a. rūmai ir prieš juos esanti netaisyklingo kvadrato formos 1 ha ploto erdvė aplink kurią išsidėstę kiti pastatai. Dvaro pagrindiniame pastate veikia muziejus.

Šį, kaimyniniame rajone esantį dvarą, aplankė du vaikučiai su tėveliais.

  • 10

Kauno pilis

Kauno pilis yra seniausia išlikusi mūrinė pilis Lietuvoje. Nemuno ir Neries santakoje pastatyta pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1361 m. Manoma, kad XIV amžiuje ji ir buvo pastatyta vietoje ten buvusios medinės pilies,  kryžiuočių antpuoliams atremti. Aplink pilį ėmė kurtis gyvenvietė vėliau išaugusi į dabartinį miestą.

Kauno pilies kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai bokštai, du apvalaus, du – keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti parako ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys. Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik 1404 m. galutinai atiteko lietuviams.

1408 m. Kaunui gavus Magdeburgo teises pilis prarado savo strateginę reikšmę, nes visas miesto gyvenimas persikėlė prie Rotušės (tuometinės Turgaus aikštės). XVI a. Kauno pilyje veikė kalėjimas, o šiuo metu joje įsikūręs vienas iš Kauno miesto muziejaus padalinių. Pilies prieigose kasmet vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. 2018 m. Kauno pilies prieigose buvo pastatyta Vyčio skulptūra.

Kauno pilį aplankė viena mergaitė su tėveliais.

  • 11

Mantagailiškio dvaras

Mantagailiškio ( Biržų r.) dvaro pavadinimas yra kilęs nuo bajorų Montigailų pavardės, kuri Biržų apylinkėse yra sutinkama jau nuo XVI a. 

Žinoma, kad XVIII a. II p. Mantagailiškio dvarą valdė Kušelevskių giminė. 1828 m. šaltiniuose užfiksuota, kad Padaičių dvaro dvarininkas Karolis Holštenas buvo vedęs Konstanciją Kušelevską iš Mantagailiškio dvaro, o, po 1837 m. Vilkmergės vicemaršalkos Ignacijaus Kušelevskio mirties, 1840 m. būtent Holštenų giminės atstovai jau minimi kaip Mantagailiškio dvaro savininkai.

XIX a. vid. pradėta visos dvaro sodybos rekonstrukcija – pastatyti nauji klasicistiniai rūmai, rekonstruoti ir naujai pastatyti kiti dvaro sodybai priklausę pastatai, kurie aptverti mūrine tvora, pradėtas formuoti peizažinis parkas su tvenkinių sistema. Pasikeitimų, statybų dvaro sodybos teritorijoje būta iki pat XX a. pradžios.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, prasidėjus dvarų parceliacijai, 1924 m. iš baronienės Bronislavos Holšten dalį dvaro žemių ir rūmus nusipirko Juozas Dučinskas, į kuriuos kartu su šeima gyventi persikėlė apie 1933 m. Sovietmečiu, 1947 m. mirus baronienei B. Holšten, 1949 m. J. Dučinską NKVD ištrėmus į Sibirą, dvare įkurtas gamybinis centras. 1994 m. Mantagailiškio dvaro sodybos fragmentai su suniokotais rūmais buvo grąžinti Dučinskų palikuonims.

2007 m. juos nusipirko nauji savininkai. Šiuo metu savininko Sigito Kalkio iniciatyva yra vykdomi išsamūs dvaro sodybos teritorijos archeologiniai tyrimai, atlikti rūmų konstrukciniai tyrimai bei vykdoma jų restauracija, tvarkomas parkas, kuriame vyksta užpatentuoto žaidimo „Monteball“, pavadinto dvaro garbei, turnyrai.

Pajiešmenės dvaro sodyba(Pasvalio r.)

Pajiešmenės dvaro sodyba – vienas iš naujesnės statybos dvarų, įvardinamas kaip vietinės reikšmės kultūrinis paminklas, išlikę pastatai skirtini XIX a. pabaigai, XX a. pradžiai. Tuo metu dvaras priklausė Klebokui, po jo – baronui Liudvikui Ropui. Jis įveisė parką ir pastatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus. Yra išlikusių ir ūkinių pastatų, aplink dvarą yra valstybės saugomas parkas, pripažintas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Rūmas statytas iš raudonų plytų, dviejų aukštų, su mansarda trečiame aukšte, dvišlaitis šiferio stogas, pastato šiaurės rytų kampe ir vakariniame gale įrengtos atviros verandos, toliau į pietus rūmas tęsiasi vieno aukšto pastatu. Iešmens upelio pakrantėje įveistas senasis dvaro parkas, jis išlikęs iki šių dienų, tvartai, ūkiniai pastatai. Senojo parko pagrindu buvo atsodintas naujas parkas (teritorijos plotas – 15.6 ha), užtvenkus Iešmens upelį, suformuotas 15 arų pločio tvenkinys. Parke auga ąžuolas, jis yra saugomas botaninis gamtos objektas, skersmuo siekia 1,5 m. Pasakojama, kad Pajiešmenių dvaro savininkas Vilius fon Ropas buvęs piktas. Kai į dvarą suvažiuodavo svečių, jis liepdavęs baudžiauninkams lipti į šį ąžuolą ir kukuoti. O kukuojančius nušaudavęs. Vienas baudžiauninkas sumanė ponu atsikratyti: išsipjovė ąžuolinę kuoką ir stipriai sudavė ja per medį, kad ponas išgirstų. Išgirdęs triukšmą savo valdose, ponas šoko ant žirgo ir atjojo pasižiūrėti, kas čia vyksta. Pamatęs prie ąžuolo stovintį baudžiauninką, bandė jį užpjudyti šunimis, tačiau šis vikriai nuo jų išsisuko ir spėjo netgi ponui per sprandą suduoti savąja kuoka. Žiaurusis dvarininkas netrukus mirė. Tačiau kaimo žmonės dar ilgai po šiuo ąžuolu matydavę nekenčiamą poną ir girdėdavę jo dejones. 2003 m. rūmų pastatą įsigijo privatus asmuo.

Kaimyniniame rajone esantį dvarą aplankė viena mergaitė su tėveliais, kuri džiaugėsi išvyka: „Aš tą dieną mačiau keturis dvarus, labai senus, kuriuose seniai gyveno turtingi žmonės-ponai.“

  • 12

Pakruojo dvaras

Pakruojo dvaras − dvaras už 2 km nuo PakruojoKruojos upės dešiniajame krante. Vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys (vienintelis Pakruojo krašte), didžiausias išlikęs 26 dvaro pastatų kompleksas (ansamblis) Lietuvoje.

1531 m. rašytiniuose šaltiniuose yra minima Pakruojo dvarvietė. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, pirmieji žinomi dvaro savininkai – Martinavičiai. Pakruojo dvarą yra valdę ir didikai Zabielos, taip pat ir J.Burba bei grafai Miunsteriai.

Nuo 1780 iki 1940 m. dvarą valdė baronai fon Ropai. Tai buvo daugelio aplinkinių dvarų – AkmenėliųNaujadvarioŠukioniųJuknaičiųLiberiškioMaldžiūnųPajiešmenėsŽydmiškio ir Kalevų - centras. Klestėjimo metu (XVIII a.–XIX a.) dvarui priklausė apie 30 tūkst. ha žemės ir miško.

Apie 1780 metus Vilhelmas fon Ropas (vok. Wilhelm von der Ropp, 1748–1824) vedė grafaitę Miunsteraitę ir kraičio gavo Pakruojo dvarą. Vilhelmas ir jo sūnus Teodoras fon Ropas (vok. Theodor von der Ropp, 1783–1852) suprojektavo ir pastatė dvaro statinius, kurie išliko iki šių dienų. Pirmieji pastatai statyti 1820 m., kiti – iki 1840 m.

Vokiečių kilmės dvaro valdytojas Hermanas fon Ropas savo valstiečius bausdavo be pasigailėjimo, garsėjo nuožmumu.

Priešpaskutinis dvaro savininkas buvo Leonas Ropas, po kurio mirties 1940 metais dvarą paveldėjo brolio Bruno sūnus Julius Ropas, vadinamas Šeduviniu.

Vertingiausi ansamblio pastatai – ansamblio centre esantys centriniai rūmai su portiku, retai Europoje sutinkamas romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 metais statytas dolomitinis arkinis tiltas-užtvanka (restauruotas 2001 m.).

Centriniai rūmai – stačiakampio formos dviejų aukštų pastatas, išsiskiria unikaliu Lietuvoje, trijų portikų panaudojimu rūmų pastate 6 kolonų pagrindinio fasado centre ir dar dviem iš abiejų šoninio fasado pusių. Rūmuose dekoru bei puikia akustika išsiskiria ovalinė šokių (dar vadinama veidrodžių) salė. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios ir reprezentacinės patalpos, antrame aukšte – miegamieji. Ūkinis kiemas atskirtas arkomis. Pietiniame kiemo gale yra 2 svirnai. Visi statiniai pastatyti iš lauko riedulių ir skaldytų akmenų.

2004 metais Vyriausybė dvaro valdymą patikėjo Pakruojo rajono savivaldybei.

Šį dvarą aplankė vienas vaikas su tėveliais.

  • 13

Rokiškio dvaro ansamblis

Rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose Rokiškio dvaras pirmą kartą paminėtas 1499 metais. Nuo 1715 m. dvaras atiteko J. Tyzenhauzui. Valda iki 1770 m. beveik ištisai buvo nuomojama ir tik XIX a. pr. Rokiškio dvaras tapo Ignoto Tyzenhauzo rezidencija. Dvaro sodyba buvo atitraukta nuo miestelio ir ankstesnė kompozicinė ašis, besiremianti į dvaro sodybą ir bažnyčią, buvo pratęsta iki 1 km. 1797 m. buvo pasodintas parkas, užveistas sodas, 1801 m. pastatyti nauji klasicistiniai rūmai. Dvaro sodybos kompozicinę ašį išryškina pagrindinė įvažiavimo alėja. Ji formuoja koncentruotą centrinį užstatymo struktūros tipą. Pagrindinis sodybos kompozicinis centras – rūmai bei jiems statmenos abipus erdvaus parterio stovinčios oficinos, taip pat rytinėje sodybos dalyje esantis mišraus planavimo parko masyvas su trimis, bendrai sodybos kompozicijos ašiai pajungtomis, unikaliomis Lietuvoje spindulinėmis alėjomis. Visa tai sudaro dvaro sodybos branduolį, pabrėžia vieningą klasicistinę idėją ir sudaro dvaro ansamblį. Dvaro sodybos kompozicijos ašis sutampa su miestelio pagrindine kompozicine ašimi ir formuoja pabrėžtiną klasicistinę kompoziciją miestas – dvaras tarp dviejų pagrindinių užstatymo akcentų – Šv. Mato bažnyčios ir dvaro rūmų. Tai vienintelis toks išplėtotos klasicistinės ašinės kompozicijos pavyzdys Lietuvos urbanistikoje.

Du vaikai kartu su tėveliais aplankė šį dvarą.

  • 14

KAUNO PRANO DAUNIO UGDYMO CENTRAS 

KAUNO LOPŠELIS-DARŽELIS „KODĖLČIUKAS“

  • 16

KAUNO LOPŠELIS – DARŽELIS „NEŽINIUKAS“

Domas 5 m.

Valdovų pilis. Čia gyveno valdovai, jie gynė žmones nuo priešų. Pilis labai didelė ir aukšta, ji turi daug langų. Kai užpuola priešai, tai uždaro duris, kad jie neįeitų. Pilyje yra daug visokių ginklų, kad nugalėtų kryžiuočius.

  • 17

KAUNO LOPŠELIS – DARŽELIS „PIENĖ“

Gedimino pilis Vilnius – Lietuvos sostinė. Vilniuje yra Gedimino pilis. Kunigaikštis susapnavo geležinį vilką ant didelio kalno, kuris ten staugė. Kunigaikščiui paaiškino sapną, kad čia turės įsikurti miestas ir turės pastatyti pilį. Taip ir padarė. Pilis labai graži, nuostabi. Ten yra senovės ginklų paroda, visokie indai, skydas ir geležinis žmogus su šarvais.

  • 18 1

KAUNO SANATORINIS LOPŠELIS – DARŽELIS ,,PUŠYNĖLIS“

Trakų pilis

Trakų pilį pastatė kunigaikščiai Kęstutis ir Vytautas. Tai labai didelė raudona pilis, kuri yra saloje. Ji pastatytą iš raudonų plytų ir akmenų , joje yra bokštų. Ji turi tiltą, daug muziejų, gynybinę sieną. Aplink ją vanduo, medžiai.

Trakai castle was built by Dukes Kęstutis and Vytautas. It is a very large red castle that is on the island. The castle is built of red bricks and stones, it has towers. Castle has a bridge, many museums, a defensive wall, around the castle is water and trees.

,,Ąžuoliukų ‘’ grupė

  • 19

Raudondvario dvaras

Raudondvario dvaras yra pastatyta iš raudonų plytų, atrodo kaip dideli rūmai. Dvaras turi bokštą ir šaudymo angas. Šalia yra parkas, kuriame yra gražių medžių ir Nevėžio draustinis. Ten vykstą įvairios šventės ir renginiai.

Raudondvaris manor is built of red bricks, it looks like a big palace. The manor has a tower and shooting holes. Nearby is a park with beautiful trees and the Nevėžis Reserve. Various celebrations and events would take place there.

,,Ąžuoliukų ‘’ grupė

  • 20

KAUNO MIESTO LOPŠELIS-DARŽELIS „VAIDILUTĖ“

Vaiko mintys apie Gedimino pilį

Čia yra pilis Lietuvos, labai graži tik truputį murzina. Ji turi daug langų, Lietuvos vėliavą ir yra labai aukšta. Ant pilies stogo yra bokšteliai iš kurių šaudydavo patrankos. Pilis yra ant labai aukšto ir akmenuoto kalno, akmenų daug yra ir prie pilies. Tikriausiai pilį statė statybininkai iš plytų ir dar nudažė ją rudai. O pilyje gyveno vadas, žmonės ir riteriai su šarvais, kardais ir šalmais. Viduje yra kambariai, kuriuose gyveno žmonės. Atrodo, kad pilis turi labai daug kampų. Viduje dar yra ir labai gražus stalas, tikriausiai ten visi valgydavo, o gal vesdavosi svečius. Man čia labai patiko!

  • 21
  • 22
  • 23

LAZDIJŲ MOKYKLA-DARŽELIS „VYTURĖLIS“

Rudaminos dvaras Lazdijų raj.Šeštokų seniūnijoje

Klasicistinis Rudaminos dvaras pradėtas kurti 1537-1538 m. bajoro Petro Plikio. Vėliau jis priklausė Skorulskių giminei, didikams Masalskiams. Grigalius ir Marija Masalskiai XVI a. pabaigoje Rudaminoje pastatė pirmąją bažnyčią. XVIII a. Rudaminą nusipirko Trakų vaivadijos iždininkas Mikalojus Turčinavičius-Sušickis, atstatęs pradėjusius irti dvaro pastatus, juos rekonstravęs. M.Turčinavičiaus-Sušičkio pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai yra išlikę iki šių dienų.

  • 24
  • 25

KAUNO NEMUNO MOKYKLA DAUGIAFUNKCINIS CENTRAS

  • 26

RASEINIŲ LOPŠELIS-DARŽELIS „LIEPAITĖ“

  • 27
  • 28

PLOKŠČIŲ MOKYKLA-DAUGIAFUNKCIS CENTRAS

  • 30
  • 31

ŠIAULIŲ LOPŠELIS – DARŽELIS „PASAKA“

  • 32
  • 33
  • 34
  • 35
  • 36

UKMERGĖS VAIKŲ LOPŠELIS – DARŽELIS „VAIKYSTĖ“

  • 37
  • 38
  • 39

VILNIAUS LOPŠELIS – DARŽELIS „RŪTA“

  • 40

VILNIAUS SPECIALUSIS LOPŠELIS – DARŽELIS „ŽOLYNĖLIS“

„Gedimino pilis“

Tėvynė prasideda nuo gimtosios vietos [„oi, gražus tas mūsų kraštas“...] šiais žodžiais Vladas Mozūriūnas pradeda pasakojimą „Legenda apie Vilniaus pilį“. Vilnius – Lietuvos sostinė, seniausias, didžiausias, svarbiausias ir gražiausias jos miestas. Savo šeimoje vaikams nuo mažens norime suteikti kuo daugiau žinių apie Lietuvos sostinėje, Vilniuje pastatytą Gedimino pilį, kuri yra visos Lietuvos simbolis, širdis. Juk etninė, ekologinė kultūra būtina pilnavertei asmenybei prasiskleisti. Gedimino pilis ir joje esanti ekspozicija visuomet buvo, yra ir bus ne tik suaugusių, bet ir vaikų lankomu objektu. Jau ikimokykliniame amžiuje vaikai lankydami darželius su mokytojais, tėvais keliauja į ekskursijas, lankydami įvairius objektus. Jei tik galėtume kartu su paukščiais pakilti į dangų, iš aukštai pamatytume visą Vilnių, žinoma, be lėktuvo į orą nepakilsime, todėl vilniečiai ir miesto svečiai mielai lankosi Gedimino pilyje, iš kurios atsiveria neapsakomai gražus sostinės peizažas. Vaikai pasivaikščiodami įveikia nemažą atstumą, keliaudami istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės pakyla į kalną. Pažintinė tiriamoji veikla vaikams – pagrindinis ugdymo vyksmas, taip vyksta supažindinimas su tėvyne. Šeimoje ypatingai didelį dėmesį skiriame ugdyti vaikų sąveiką su gimtine, susipažindiname su jos vaizdingumu, turtingumu, kad vaikai galėtų perimti lietuvių tautos istorinį bei kultūrinį palikimą, ugdome asmenybes, atsidavusias tautinėms vertybėms. Vaikai visada džiaugsmingai nusiteikia įvairioms pažintinėms ekskursijoms, o kaskart apsilankant Gedimino pilyje, neišdildomus įspūdžius ir vis naujas patirtis. Vaikų pasisakymai: „Gedimino pilis stovi ant aukšto kalno“, „bokšte dabar plevena trispalvė“, „nuo Gedimino kalno matosi upelė, Katedros aikštė, daug bažnyčių bokštų“, „kokios storos ir aukštos sienos“... Kiekvieną dieną vaikus lydi įvairios emocijos, tačiau aplankius Gedimino pilį vaikai patyrė dar daugiau teigiamų emocionalių jausmų, kuriuos garsiai įvardino: „kaip gražu ir viskas matosi“, „kokia šiandien mano gera nuotaika, kad esu čia“, „kaip gera, kad vėl čia apsilankėme“...

Tad labai kviečiame apsilankyti Vilniuje ir būtinai įkopti į Gedimino kalną bei pasiekti galutinį tikslą – stūksančią Gedimino pilį J.

  • 41

PLUNGĖS LOPŠELIS – DARŽELIS „SAULUTĖ“

Projektas „Mano krašto pilys

Vaikai, kartu su mamomis, namuose kūrė pilių maketus. Atėję į darželį vaikai pasakojo, kaip jie norėtų nuvykti aplankyti šias pilis, nes jų dar nėra niekada matę, tik filmuotose medžiagose ar nuotraukose. Lukas labai norėtų pamatyti Trakų pilį, o Emilis – Gedimino ir Panemunės pilis. Todėl vaikai ir pasirinko sukurti šių pilių maketus.

O ateityje vaikai tikisi, kad namuose sukurtas maketas pavirs tikrais vaizdais.

Maketai sukurti panaudojant antrines žaliavas ir gamtinę medžiagą : kartoną, akmenukus, gofruotą popierių, šakeles. Vaikai, kartu su mamomis, kurdami šiuos darbelius, mokėsi suprasti, kad iš naudotų ir natūralių medžiagų galima sukurti puikius maketus.

  • 42
  • 43

IES GABRIEL MIRO CEL. KATEDRATIKO JOSĖ GUILLĖN. 1 ORIHUELA (ISPANIJA)N

  • 44

KAUNO LOPŠELIS – DARŽELIS ,,GANDRIUKAS“

„Genelių“ gr. Trakų pilis

„Trakų pilis buvo apsemta vandeniu. Pilyje gyveno karalius. Jis turėjo gražią žmoną ir šešis vaikus turėjo. Karalius turėjo daug tarnų, kurie viską už jį darė. Turėjo daug draugų. Jis su draugais pramogaudavo: maudydavosi, iš molio gamino vazas, puodynes, jodinėjo. Rengdavo visokius balius, medžiokles, dalindavosi turtu. Aplinka rūmų sutvarkyta, galėdavo žvejoti tvenkinyje karaliaus draugai (kunigaikštis, dvariškiai ). Žuvys buvo ir ilgos, ir mažos – lydekos, unguriai, karpiai, šamai, lašišos. Turėjo daug žirgų, karietų. Su karietom važiuodavo į svečius pas kitus karalius. Ir ten švęsdavo gimtadienius, medžiodavo.“

NOJUS URBAITIS 7 M.

  • 45

„Nykštukų“ gr. Trakų pilis

Apsupta vaiskių ežerų, apjuosta vaizdingų pakrančių, Trakų salos pilis mena didingus XV a. Lietuvos istorijos laikus. Manoma, kad pilį XIV a. pradėjo statyti Kęstutis, o XV a. I pusėje baigė jo sūnus Vytautas. Ji buvo statyta kaip gynybinė tvirtovė ir priešo niekada nebuvo paimta.

Biržų pilis

Biržų tvirtovė – tai Biržų krašto pažiba. Šis archeologinis – architektūrinis paminklas drauge su piliaviete yra vienintelis toks Lietuvoje. Pilis stovi Biržų miesto centre, ant pietinio Širvėnos ežero kranto. Dirbtinai suformuotas ežeras, buvo skirtas pilies ir miesto prieigoms apsaugoti. Pastatų kompleksą sudaro pilies rūmai, tiltas, vartų bei gynybinių statinių liekanos. Vidaus interjeras išpuoštas tapybos darbais, reljefais, skulptūromis. Šiuo metu pilyje veikia muziejus, rengiamos ekskursijos lankytojams.

Kunigaikštis Kristupas Radvila (1547-1603) savo Biržų žemių ir Lietuvos šiaurinio pasienio apsaugai Biržuose pastatė modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališko tipo bastioninę tvirtovę. Darbai pradėti 1575 m., pastatant užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje. 1586-1589 metais supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų-reformatų bažnyčia, arsenalas ir maisto sandėliai, kareivinės bei kiti pastatai. Tvirtovė ir miestas sudarė vientisą gynybinį kompleksą. Tvirtovė baigta statyti 1589 m.

Gedimino pilis

Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs Aukštutinės pilies įtvirtinimo bokštas. Legenda byloja, kad didysis kunigaikštis susapnavo ant kalvos staugiantį Geležinį Vilką, pranašaujantį apie didį miestą. Pirma čia buvo pastatyta medinė pilis, vėliau 1409 m. Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį.

  • 46
  • 47
  • 48
  • 49
  • 50
  • 51
  • 52
  • 53
  • 54
  • 55
  • 56
  • 57
  • 58
  • 59
  • 60
  • 61
  • 62
  • 63
  • 64
  • 65
  • 66
  • 67
  • 68
  • 69
  • 70
  • 71
  • 72
  • 73
  • 74
  • 75
  • 76

Kitų Kauno lopšelio darželio „Gandriukas“ grupių nuotraukos

  • 77
  • 78
  • 79
  • 80
  • 81

2021 m. Projektas "Nuo sėklytės iki žiedelio"

2021 03 22 – 2021 06 30 m. laikotarpiu mokytojos Renata Grinevičienė, Jūratė Vinslauskienė, Vitalija Kravčikienė, Bronė Aniulienė Kauno lopšelyje – darželyje ,,Gandriukas‘‘ organizavo projektą ,,NUO SĖKLYTĖS IKI ŽIEDELIO‘‘ kuriame dalyvavo visų grupių ugdytiniai, mokytojai ir tėvai. Kartu su mokytojomis ugdytiniai sėjo ir augino vaistinius ir prieskoninius augalus, daržoves, gėlytes. Vaikai sužinojo apie augalo vystymosi kelią nuo sėklytės iki žiedelio, įprato prižiūrėti ir globoti augalus, patyrė džiugių emocijų, sužinojo apie jų reikšmę ir naudą žmogaus sveikatai. Užaugintus augalus, vaistažoles, daržoves naudos savo kasdieninėje veikloje. Kartu su grupės mokytojomis vaikai pagamino gėlyčių darželio teritorijos papuošimui, išmoko naujų eilėraščių dainelių apie augalus, sukūrė pasakas apie gėlę ar daržovę ir pagamino knygeles, kurios eksponuotos darželyje parodoje. Projekto metu lavėjo visos vaikų kompetencijos: sveikatos saugojimo ir stiprinimo, pažinimo, meninė socialinė, komunikavimo, ugdėsi kūrybiškumas.                                                                              

Sėjome, rūpinomės, auginome grupėse ant palangės

  • 01
  • 02
  • 03
  • 04
  • 05
  • 06
  • 07
  • 08
  • 09
  • 10

Visus augaliukus persodinome lauke į savo lysves

  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26

Pagaminome gėlių darželio teritorijos puošimui

  • 27
  • 28

ISTORIJOS APIE GĖLES IR DARŽOVES PARODA

  • 29
  • 30
  • 31
  • 32
  • 33
  • 34
  • 35
  • 36

2021 m. "Gandrų lėnktynės"

Birželio 22d. darželyje įvyko „Gandrų lenktynės“, kurias organizavo ir vedė meninio ugdymo mokytoja Justina Rahimova ir logopedė Dalia Krapaitienė. Lenktynės buvo skirtos paminėti ir kitaip prisidėti prie Lietuvos olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio fondo organizuojamos sporto šventės „Olimpinė diena 2021“.

Gražią vasaros dieną vaikai smagiai pasportavo, apibėgo kelis ratus ir visi buvo apdovanoti aukso medaliais bei vaisiais už dalyvavimą ir puikų fizinį pasirengimą.

  • 2021-07-05_13.39_1
  • 2021-07-05_13.39_2
  • 2021-07-05_13.39_3
  • 2021-07-05_13.39_4
  • 2021-07-05_13.39_5
  • 2021-07-05_13.39_6
  • 2021-07-05_13.39_7
  • 2021-07-05_13.39_8
  • 2021-07-05_13.39_9

2021 m. Teatro savaitė "Žaidžiu teatrą"

Teatras... paslaptingas, tikras - netikras pasaulis, kuriame spalvos ryškesnės, žodžiai garsesni, jausmai gilesni... kuriame skleidžiasi vaikų kūryba, estetinis suvokimas... kuriame vaikai mokosi blogį atskirti nuo gėrio, melą nuo teisybės.

2021 m. birželio mėnesį „Genelių“, „Zylučių“, „Gulbiukų“ grupių mokytojos organizavo vaikams teatro savaitę „Žaidžiu teatrą“. Mažieji aktoriai mokėsi perteikti veikėjų emocijas ir jausmus, išraiškas. Kaskart įsijausdami į vis kitus vaidmenis šių grupių vaikai žengė dar vieną žingsnelį aktorystės, meninio suvokimo, savo galimybių patikrinimo link.

„Genelių“ grupė vaidino improvizuotą šešėlių spektaklį „Labas, kaip gyveni“, kuriame atsiskleidė vaikų gebėjimas išreikšti save mimika, gestais, šokiu, vaidyba.

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6

„Zylučių“ grupėje vaikai kartu su mokytoja kūrė, improvizavo, inscenizavo, vaidino net kelis spektaklius: „Ropė“, „Trys paršiukai“, „Coliukė“. Kaskart vaikai keitėsi vaidmenimis: vieni tapdavo aktoriais, kiti žiūrovais.

  • 10
  • 11
  • 12
  • 7
  • 8
  • 9

„Gulbiukų“ grupės vaikams, nors jie dar maži ir viskas dar ateityje, puikiai pavyko vaidinti visiems puikiai pažįstamą pasaką „Pagrandukas“.

  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18

2021 m. Meninių darbelių paroda "Aš ir mano tėtis"

Kauno lopšelyje - darželyje „Gandriukas“ ir V. Kudirkos bibliotekos Eigulių filiale nuo 2021 06 04 iki 2021 06 22 eksponuojama įstaigos vaikų meninių darbelių – piešinių paroda: „AŠ IR MANO TĖTIS“, skirtoje Tėčio dienai paminėti.

Tėtis – vienas svarbiausių žmonių mūsų gyvenime, kaip ir mama. Būtent tėtis išmokina, kaip įkalti vinį į sieną..., važiuoti dviračiu, spręsti iškilusias problemas, gerbti supančius žmones, saugoti ir rūpintis esančiais šalia. Tad pradžiuginome tėčius savo rankų meniniais darbeliais – piešiniais.

Vaikai patyrė meninį, kūrybinį džiaugsmą. Vystė (si) atmintį, mąstymą, rankos, pirštų judesius,   savarankiškumą, kūrybiškumą, kultūrinius įgūdžius, meilę ir pagarbą tėčiui bei kt. žmonėms Ugdė(si) pažinimo, socialinę, meninę, komunikavimo, sveikatos saugojimo ir stiprinimo kompetencijas.

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

2021 m. Prevencinis kalbos lavinimo projektas "Kalbos savaitė"

2021 birželio 14 -18 dienomis darželyje vyko prevencinis kalbos lavinimo projektas „Kalbos savaitė“, kurį organizavo ir vedė logopedės Raimonda Alšauskienė ir Dalia Krapaitienė. Projekto metu vaikai lavino kalbos ir kalbėjimo įgūdžius, įtvirtino įgytas žinias.

Visą savaitę darželyje vyko įvairios veiklos. Logopedės vedė grupines mankšteles mažiesiems „Linksmasis liežuvėlis“ ir kalbos lavinimo užsiėmimus netradicinėse aplinkose, taikant informacines technologijas ir naujus veiklos būdus. Vaikai su mokytojomis rinko grupės Mis Čiauškutę/Misterį Čiauškutį, gamino savo vardo raidės karūnas, rinko gražiausią lietuvišką žodį bei atliko kūrybinius darbelius, lavino orientavimosi laike, erdvėje įgūdžius.

Savaitė pabaigoje atkeliavo „fėjos“, kurios linksmino vaikus, tikrino jų žinias, apdovanojo Mis Čiauškutes ir Misterius Čiauškučius bei linkėjo visiems gražios vasaros.

  • 01
  • 02
  • 03
  • 04
  • 05
  • 06
  • 07
  • 08
  • 09
  • 10
  • 11
  • 12

2021 m. Genelių išleistuvės

Iš “Genelių” grupės šiais metais į mokyklą išskrenda 19 genelių - būsimųjų pirmokėlių. 2021 m. gegužės 24 d. vyko išleistuvės „Lik sveikas, darželi“. Pasirodymo metu atsiskleidė vaikų talentai: dainavimas, šokis, deklamavimas. „...“ vaikams suteikė geras emocijas, puikią nuotaiką.

  • 01
  • 02
  • 03
  • 04
  • 05
  • 06
  • 07

2021 m. RIUKKPA festivalis "Stiprūs ir sveiki laukiame vasaros"

2021 m. gegužės 20 d. Kauno lopšelio-darželio ,,Gandriukas“ įstaigoje vyko RIUKKPA festivalis ,,Stiprūs ir sveiki laukiame vasaros”. Renginyje, kurio metu mankštinomės ir žaidėme lauke, dalyvavo visi Kauno lopšelio-darželio ,,Gandriukas“ ugdytiniai ir mokytojai,. Sportinį festivalį organizavo meninio ugdymo mokytoja Justina Rahimova ir mokytoja metodininkė Vilma Narbutienė.

  • 187214699_1095594237616609_5205355718222688978_n
  • 187280835_1915755201908674_2867695532549784961_n
  • 187603900_463021748322882_1645121811459752520_n
  • 187673324_495115175021958_4173116948294929002_n
  • 187714054_4012003072169006_229698793010037143_n
  • 187833297_501187674251272_3083701219007668766_n
  • 187931524_426058428584876_8692532529781354258_n
  • 187937170_962804297881554_3405048267721768814_n
  • 188016022_311969103763118_3187159848328856247_n
  • 188122954_2912541195698239_4225619770435745536_n
  • 188210950_4012002402169073_4344497656842984124_n
  • 188274655_4012004252168888_5233428095862678418_n
  • 188367133_1128381227572775_3297770027084980476_n
  • 188650003_136200581799429_3729830879180626278_n
  • 188702465_1241175703001220_824269570302278605_n
  • 188926772_4012004388835541_1981356854081161190_n
  • 189287289_4012001882169125_1574504374911724687_n
  • 189702058_798441511063526_4686250611747447407_n

2021 m. Paroda "Visos gėlės tau, mamyte"

2021 04 29 – 05 12 Kauno lopšelio-darželio ,,Gandriukas“ vyko gėlių paroda ,,Visos gėlės tau, mamyte“. Parodos dalyviai – ugdytiniai, tėveliai ir pedagogai gamino unikalias gėles, panaudodami įvairias medžiagas ir technikas tinkančias tiek viduje, tiek lauko sąlygomis. Dalyviai skatino(si) kūrybiškumą, ugdė(si) socialinę kompetenciją. Parodą organizavo mokytoja metodininkė Daiva Okulevičiūtė bei vyr. mokytoja Daiva Naujalienė.

  • 185295835_3871993036182522_3391035057463533860_n
  • 185323403_210331274018838_893618279808007954_n
  • 185383247_467680621003399_8411097829246789489_n
  • 185537143_214994866821135_4932578007313738562_n
  • 185661148_2957286664396521_5000292948677676207_n
  • 185737675_938251816908766_2929715607831451875_n
  • 185955802_290525372699025_9079766757758659103_n
  • 186322197_981038522706811_145658487534983756_n
  • 186448924_914663632410817_6829435412213703719_n
  • 186494971_187478359891497_3970492196405497620_n 1

2020 m. AŠ PASAULYJE NE VIENAS

Mūsų darželyje 2021 m. balandžio 19-23 dienomis vyko Tolerancijos ir patyčių prevencijos projektas: „AŠ PASAULYJE NE VIENAS“. Renginio tikslas: plėsti tolerancijos ribas nuo SAVĘS iki TAVĘS ir KITŲ priėmimo pažinimui, draugystei, bendravimui, bendradarbiavimui, gerinant bendrą emocinę vaiko savijautą.

Kiekviena savaitės diena turėjo savo pavadinimus: Pirmadienis pavadintas „Rankos viską gali“, antradienis - „Aš neskriaudžiu kitų, prisijunk ir tu“; trečiadienis - „Spalvoti jausmai“. Ketvirtadienio tema: „Spalvoti jausmai“. Penktadienis skiriamas visos savaitės apibendrinimui „Jausmų medžiu“.

  • 1

Veiklos grupėse ir individualiai nukreiptos bendrystės ugdymui, empatijos jausmų raiškai per kūrybines užduotis. Vaikams ypatingai svarbu suvokti tai, ką norėta perteikti, todėl pasirinkti veiklos būdau apima visas penkias vaikų jusles: regą, klausą, lytėjimą, skonį ir kvapą. Kiekvienas vaikas pagal savo gebėjimus ir norą galėjo išreikšti save kūrybinėje veikloje.

  • 2

Daugiau straipsnių...

  1. 2021 m. Velykinių margučių paroda "Didysis margutis (lauke)"
  2. 2021 m. nuotolinė viktorina "Sukim sukim galveles"
  3. 2021 m. Kovo 11 d. minėjimas
  4. 2021 m. Šventinis renginys "Gurgu gurgu į Kaziuko turgų"
  5. 2021 M. kūrybinė akcija "Lietuvėle, tu graži, kokia tu spalvinga esi..."
  6. 2021 m. Kauno lopšelio – darželio "Gandriukas" vaikų ir pedagogų pagamintų šaškių paroda "64 LANGELIAI"
  7. 2021 m. Sporto šventė "Žiemos linksmybės"
  8. 2021 m. Mini projektas "Trys Karaliai"
  9. 2020 m. Adventinio laikotarpio paroda "Prakartėlės“
  10. 2020 m. Tarptautinės arbatos dienos akcija "Kiekvienam po arbatos puodelį"
  11. 2020 m. Projekto "Kalėdų belaukiant" veikla 'Advento vainiko ir kalendoriaus“ kūrimas
  12. 2020 m. Sveikatingumo projektas "Gandriukai sveikatukai" tema "Žaidžiame kartu"
  13. 2020 m. Ankstyvojo amžiaus vaikų grupių projektas „Stipriosios pėdutės“
  14. 2020 m. Rudens akcija „Mano skėtis nuostabus“
  15. 2020 m. Akcija „Papuošiu savo kiemą rudenio spalvom“
  16. 2020 m. Meninių darbų paroda: „VORAS IR JO TINKLAS“
  17. 2020 m. „Ar žinai, ką tau sveika valgyti?“
  18. 2020 m. "Vasarvidžio" šventė
  19. 2020 m. Paroda "Tau mano, tėti..."
  20. 2020 m. Paroda "Visos gėlės Tau, mamyte"
  21. 2020 m. Projektas "Vandens laše – visa galia"
  22. 2020 m. Vasario 16-osios dienos minėjimas
  23. 2020 m. Šventė ,,Kazytė ir Kazys“
  24. 2020 m. Rytmetis ,,Grojame netradiciniais muzikos instrumentais"
  25. 2019 m. Advento dekoratyvinių žvakių "Šviesos dvasia" paroda
  26. 2019 m. ugdomoji veikla "Dantukų priežiūra"
  27. 2019 m. šventė "Rudenėlis"
  28. 2019 m. „Stipriosios pėdutės“